1947 m. rusų mokslininkas Nikolai Lazarev sukūrė terminą „adaptogenas“. Farmakodinaminę adaptogeninių medžiagų chrakteristiką aprašė Brekhman ir Dardymov 1969 m.:
- adaptogenas yra netoksiškas vartotojui, turi nespecifinį farmakologinį poveikį ir veikia, didindamas atsparumą įvairiems biologiniams, fiziniams ir cheminiams faktoriams, normalizuoja įvairių organų sistemų veiklą.
Sunku tiksliai apibrėžti terminą „adaptogenas“, remiantis įprastiniais farmakologijos terminais. Koncepcija – „vienas vaistas-vienas simptomas“ ar „vienas vaistas-viena liga“ netinka adaptogenams apibūdinti.
Adaptogenai sukelia darbingumo padidėjimą. Augaliniai adaptogenai padidina organizmo gebėjimą adaptuotis prie aplinkos veiksnių ir išvengti šių veiksnių sukeliamo žalingo poveikio. Sergant adaptogenai sukuria nespecifinius efektus, apsaugo nuo ligos komplikacijų ir sustiprina bendrą organizmo būklę.
Nuo imunostimuliatorių adaptogenai skiriasi tuo, kad jie apsaugo nuo neinfekcinės kilmės stresinių faktorių, mažina reakciją į stresą ūmioje fazėje, padeda išvengti išsekimo stadijos. Klinikinių tyrimų metu nustatyta, kad adaptogenus pravartu vartoti žmonėms, patiriantiems didelį fizinį ir psichinį aktyvumą, pvz. atletams. Šiuo metu stengiamasi paaiškinti adaptogenų poveikio mechanizmą. Manoma, kad adaptogenai aktyvina simpatinės nervų ir pogumburio-hipofizės-antinksčių sistemas. Pogumburio-hipofizės-antinksčių ašies (PHA) aktyvavimas yra vienas svarbiausių atsakų į stresą ir kritines būkles. Streso metu sutrinka citokinų, katecholaminų, gliukokortikoidų, kortizolio, serotonino, azoto oksido, cholecistokinino, kortikotropiną atpalaiduojančio faktoriaus, lytinių hormonų apykaita. Adaptogenai padeda sureguliuoti šių biocheminių medžiagų apykaitą, koordinuoja ląstelių atsaką į stresą, t.y., skatina specialių streso baltymų (anglų k. – Heat shock proteins, HSPs), šiluminio šoko baltymų (šaperonų), sintezę.
Tokiu būdu, vartojant adaptogenus, pasireiškia jų priešuždegiminis, antioksidacinis, anksiolitinis, antidepresinis efektas.
Adaptogenai moduliuoja imuninės, endokrininės, nervų sistemos atsaką į stresinius faktorius, reguliuoja organizmo funkcijas ir padeda palaikyti homeostazę. Dauguma augalų adaptogenų yra Azijos floros atstovai. Klasikinis ir populiariausias „pirmos kartos“ augalas adaptogenas yra kininis ženšenis (Panax ginseng C. A. Meyer ). Tai vienas labiausiai ištirtų adaptogenų. Adaptogeninių savybių turi ir kiti augalai, laikomi „antros kartos“ adaptogenais: paprastasis rapontikas (Rhaponticum carthamoides (DC.) Iljin., Asteraceae), juodasis eleuterokokas (Eleutherococcus senticosus (Rupr. et Maxim.) Maxim., Araliaceae), rausvoji rodiolė (Rhodiola rosea L., Crassulaceae), kininis citrinvytis (Schisandra chinensis (Turcz.) Baill., Schisandraceae), aukštoji aralija (Aralia mandshurica Maxim., Araliaceae).
