Priklausomai nuo ženšenių preparatų dozių, pasireiškia skirtingas augalo poveikis: mažomis dozėmis (40 – 80 mg per parą) vartojamas ženšenis didina budrumą bei silpnina slopinimo procesus, o didelėmis (iki 3 g per parą) – atvirkščiai, t.y., stiprina slopinimo procesus.
Ženšenių preparatai reguliuoja dopamino ir noradrenalino kiekį galvos smegenų kamiene, pasižymi antistresinėmis, homeostazę inicijuojančiomis – adaptogeninėmis savybėmis.
Ženšenis veiksmingas įvairių asteninių būklių, pvz., neurozės, metu, pasižymi anksiolitiniu poveikiu, t.y., mažina įtampą, išsaugo darbingumą, nesukelia pripratimo.
Biologinį nerimo pagrindą sudaro trys neurotransmiterių sistemos: GABA benzodiazepinų kompleksai, noradrenalininė sistema ir serotoninas. Tyrimų metu nustatyta, kad ginsenozidai gali sėkmingai prisijungti prie GABA receptorių ir mažinti nerimo simptomus.
Taip pat įrodyta, kad ženšenis, kaip augalas adaptogenas, reguliuoja katecholaminų sekreciją, stabilizuoja centrinę nervų sistemą.
Tačiau reiktų atminti, kad ženšenių preparatų sąveika su kofeinu ar alkoholiu gali išprovokuoti dirglumą.
